CITATOS: JURGA IVANAUSKAITĖ „MĖNULIO VAIKAI“

Visuomet, skaitydama knygas, išsirašau labiausiai patikusias citatas. Tad ši, citatų, tema yra būtent skirta jomis pasidalinti.
Knygos apžvalga čia

· „Jis atsipalaidavo, atsidavė garsų srautui, pats tapo muzika.“
· „Kalnuose žodžiai tampa beprasmiai, absurdiški ir šlyktūs.“
· „Mūsų abejingumas kaip sieros garsų debesis - susitvenkia virš mūsų pačių galvų.“
· „Drumsčiau vandenis ne tam, kad gilesnė atrodyčiau.“
· „Juk mūsų pasauly kančia, kaip ir vienatvė, tapatinama su luošumu. Sielos luošumu.“
· „Kiekvienas žmogus - tai uždara meilės arba nevilties, arba kvailumo, arba džiaugsmo, arba kančios sistema.“
· „Žmogaus gyvenimas - tai vienspalvė viso pasaulio vaizdinių, jausmų, įvykių, minčių reprodukcija.“
· „Yra du keliai: į meilę arba į savižudybę.“
· „Meilė be atsako visada išblunka.“
· „Apsimetinėjimas tapo jų gyvenimo būdu, kaukės - veidas, ir niekada, nei miegodami, mylėdamiesi neatsikratydavo buvimo ant scenos jausmo.“
· „Aš suvokiau kokia nežymi riba tarp tų dviejų amžinai priešpastatomų pasaulių - tikrovės ir svajonių, sapnų fantazijų; jie tiesiog susilieja kaip jūra ir dangus apniukusią dieną.“
· „Savižudybė- amžinas atsakymas į laikiną klausimą.“
· „Tu tik pažiūrėk, kaip gyvena žmonės, kaip jie skubą, o per tą skubėjimą nebeturi vienas kitam laiko, nebemyli vienas kito.“