MANTVYDAS LEKNICKAS „KNIEDYTOS MINTYS“

„mes meldžiamės nakčiai,
 prašydami to,
 ko nedrįstume prašyti
 dienomis.“

Visų pirma, turiu prisipažinti, kad Leknicku niekada labai nesidomėjau. Matydavau FaceBook puslapyje, kad rašo, kelia, leidžia knygas... Bet buvo neaktualu. Ir vieną dieną mane užklupo neregėtai liūdna nuotaika ir kaip tik jo įrašas pasirodė ant sienos. Nuėjau. Paskaičiau. Patiko. Tada nusipirkau knygutę. Ir gavosi taip, kad sužinojau jog po poros savaičių šis autorius atvažiuoja į mano rajono biblioteką. Tai aišku, laimės kupina dar kelis kartus perskaičiau eiles, susitikau su pačiu Mantvydu ir dar palinkėjimą ir autografą gavau! O dabar apie pačią poezijos knygą.
Gerai, visi kas turit, tai atsiverskite 11 puslapį. Ačiū. Jūs jau oficialiai matote mano patį mylimiausią eilėraštį. Jis toks... Kitoks. Artimas. Šiltas. Tiesiog gražus ir naktimis kartojamas mintyse. Autorius eilėse išlieja tokius jausmus, kuriuos dažnas jaučia širdyje. Na, bent kalbant iš mano perspektyvos. Kalbant apie kūryba, ji lengva ir, taip sakant, neapkrauna smegenų. Eilėraščiai tikrai įdomūs ir paliečiantys. Kai kurie pasirodė gan cheezy ir nelabai patiko, tačiau taip būna su visomis poezijos knygomis. Taip sakant, vieniems tinka, o kitiems ne.
Apibendrinant, kūryba tiko ir patiko, malonu skaityti, nenumetama į šalį po pirmojo užvertimo. Su tokiom išvadom tikriausiai greitu metu teks lentyną papildyti ir antrąja M. Leknicko knyga.
4/5♥

Komentarai