CAT CLARKE „PINKLĖSE“

Po labai ilgos pertraukos vėl rašau knygos apžvalgą. Jeez, kiek laiko praėjo? Mėnesis, du? Pradėjau skaityti net tris knygas, tačiau sugebėjau užbaigti tik vieną. Kitas tikrai ne laiku pasiėmiau į rankas.Tikiuosi ne man vienai būna taip, kad knyga tau patinka tačiau nenori jos skaityti, nes laikas atrodo netinkamas.

Po vakarykštės nakties, per kurią baigiau skaityti šią gan sukrečiančia knygą, man vis dar verda emocijos. Bet ne tos kurios veržiasi per kraštus ir esu pilna vieno ar kito jausmo. Tai tos emocijos, kai nesupranti kas darosi. Jauti, kad tu ir tavo mąstymas pasikeitęs, tačiau esi tik daug ramesnis žmogus.  Norisi sėdėti ir gerai, iš lėto, apmąstyti ką ką tik perskaitei.

Pagrindinė knygos veikėja - septyniolikmetė Greisė Karlail. Mergina gyvena tik su motina, kurios beveik nebūna namuose. Vieną vakarą ji nusprendžia nusižudyti. Atėjusi į parką ji prisigeria ir išsitraukia peilį, tačiau išgirstą, kad netoliese yra žmogus. Ant supynių supasi jaunas vaikinas vardu Itenas. Mergina gerai net nebe prisimena kaip tiksliai viskas vyko, tačiau atsibunda baltame kambaryje, o ant stalo daugybė baltų lapų ir rašiklių. Itenas merginai atneša maisto, drabužių, paklausia kaip sekasi ir skatina rašyti, sakydamas, kad ji tik taip gali prisikasti prie tiesos. Ir ji pradeda rašyti. Apie tai, kaip žuvo jos tėvas, apie motiną, kuri vis kur nors išvažiuoja ir beveik nesirūpina dukra, apie visus tuos berniukus su kuriais draugavo, apie savo pirmąjį kartą būnant vos keturiolikos, geriausios draugės Selės nėštumą ir vienintelio vaikino vardu Netas, kurį tikrai nuoširdžiai mylėjo, išdavystę. Kartasi Greisė įterpia ir gyvenimo baltame kambaryje dalelių apie tai, ką šneka su Itenu, kaip pasitaikius galimybei ji nepabėga ir kokius jausmus pradeda jam jausti. Vaikinas vis kartoja jai, kad ji tik nesustotų rašiusi, nes yra jau arti tiesos. Visą laiką klausiau savęs kokia toji tiesa? Kai knygos siužetas nusisuko nuo paprasto merginos pjaustymosi ir pasisuko prie Selės nėštumo, man kilo kelios mintys. Tačiau tuo metu jas vijau šalin nuo savęs. Vėliau, vos pradėjus skaityti apie Netą, pagalvojau, kad galbūt jis ir yra kaltas dėl Selės nėštumo. Buvau arti tiesos (labai dažnai mėgstu spėlioti ir įtarinėti veikėjus). Dalyje, kur Netas sumuša kitą vaikiną, vardu Saimonas (spoiler: jis ir kaltas dėl jos nėštumo), man pasirodo gan įdomu tai, kad jis taip gina savo merginos geriausią draugę. Vėliau Devonas, Neto brolis, Greisei bando papasakoti apie tai, kaip jo brolis ją išdavinėja. Ji nenori nieko girdėti. Vieną vakarą ji gauna žinutę nuo savo draugo su pasiūlymu ateiti pas jį. Nieko nelaukusi mergina išskuba iš savo namų į jo. Duris atidaro Devonas ir pasako, kad Netas viršuje. Atidarius jo kambario duris veikėja nustebo ne daugia nei aš. Gal atspėsit ką ji pamatė? Aš išprotėčiau. Pamatyti savo vaikiną ir geriausia draugę kartu, gulinčius pusiau nuogus ir besišypsančius buvo paskutinis lašas. Tuomet ji nusprendė nusižudyti. Rytojaus dieną su mama susitarė, kad jos dvi turės pradėti dukros ir mamos reikalą iš naujo ir abi daug labiau stengsis, taip pat prižada pasikalbėti su geriausia drauge apie visą tą nutikimą, mat Selė jaučiasi kalta. Tačiau rytojus pagal Greisę taip ir neturėjo ateiti. Vakare ji nusprendžia nusižudyti ir yra pagrobiama. Vėliau viskas nutrūkta. Ir, jei gerai supratu, ji guli ligoninėje. Komoje, ar kažkas panašaus. Ji girdi kaip jos vaikinas Netas, jo brolis Deivonas, geriausia draugė Selė ir mama ateina vos ne kiekvieną dieną ir atsiprašinėja. Greisė bando pajudinti pirštus, atmerkti akis, tačiau jai nepavyksta. Knyga baigiasi žodžiais „Nieko. Bet aš vėl bandysiu. Rytoj ir poryt, ir dar poryt. Nepasiduosiu. Niekada nepasiduosiu.“. Man be galo patiko mintis, kad autorė leidžia pačiam skaitytojui užbaigti knygą. Greisė gyvens ar mirs lieka nuspręsti mums patiems. 

Kaip ir minėjau, knyga be galo paveikė. Tik nesuprantu, į gerąją ar blogąją pusę. 

Taip pat buvo viena pastraipa kuri be galo patiko ir davė peno pamąstymams:

„Kodėl esu tokia, kokia esu? Koks keistas klausimas. Kodėl žmonės tokie, kokie yra? Dėl prigimties ar auklėjimo? Ir dėl to, ir dėl kitko? Galbūt kai kurie žmonės yra tokie, kokie yra, be jokios priežasties. Gal jie turėjo tapti kitokie, bet atsitiko kas nors baisaus. Ir viskas visiškai pasikeitė. Gal.“