ALLY CONDIE „PARINKTIEJI“

Ir ką aš dabar turėčiau daryti su savo gyvenimu? Hm? Iš pradžių talentingoji Dovilė pabaigia istoriją savo nuostabiajame prozos bare, o vėliau baigiu skaityti šią knygą. Ne nu, aš rimtai. Sėdžiu, žiūriu ir galvoju kaip elgtis ir ką toliau daryti.
Bet jei jau apie šį kūrinį. Tokie žodžiai kaip užbūrė, įtraukė, įkvėpė ar nuostabu čia netinka. Reikia kažko stipresnio, bet neįsivaizduoju ko. Šioji istoriją pasakoja apie tobulą Bendruomenę. Joje žmonėms parenkama Pora, darbo vieta, net aiškiai pasakoma kada jie mirs. Žodžiu, gyvenimas nugyvenamas už juos, jiems telieka kvėpuoti ir vykdyti tai, kas liepiama. Per Parinkimo pokylį pagrindinė herojė, Kasija Rejes, sužino savo Pora. Tai - jos BFF Ksanderis. Autorė be galo subtiliai pateikia jausmus ir viską kas dedasi aplink mergina.Po pokylio jie abu gauna mikrokorteles su savo Poros duomenimis. Žodžiu, nusikėliau į tikrai modernų amžių. Tačiau vietoje Ksanderio veido ji pamato Kajaus, savo kaimyno ir gero vaikystės draugo, veidą. Tačiau Kajus ir Kasija, žinoma, negali būti kartu. Jis yra Nukrypimas, o tai reiškia, kad jis niekada negalės turėti poros. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, Kajus ir Kasija įsimyli vienas kita. Apie visa tai mergina nusprendžia papasakoti seneliui, kuriam rytojaus diena turės sueiti aštuoniasdešimt metų, kas reikš, kad rytoj jis mirs. Rimtai? Aš kartojuosi, bet Bendruomenė, nugyvena už juos ko ne visą gyvenimą. Vienintelis senelio noras, tai pamatyti anūkės artefaktą, kurį trinktelėjus iškrenta eilėraštis. Eilėraštis, kuris dar rašytas ranka ir nėra vienas iš tų 100 eilėraščių. Aha. Jie atrinko po 100 dainų, eilėraščių, paveikslų ir viso kito kuo mes dabar galime džiaugtis pilna širdimi. O visa kita tiesiog laisva ranka sunaikino. Eilėraštis liepa nepasiduoti, nelaukti geros dienos ir kilti dabar. Po to gal koks milijonas įvykių dėl kurių negalėjau užmigti, nors akys jau taip merkėsi ir norėjo ilgai laukto poilsio. Vienas iš jų: kai iš Kasijos ir jos broliuko Bramo atimami artefaktai. Na, ne iš jų vienų. Iš visų, kurie juos turi. Vėliau nupjaunami medžiai. Žodžiu, baisu. O tada. Bum. Bam. Bum. Kajus ir Kasija prisipažįsta mylintys vienas kita. Ech, net nusišypsojau. Bet neilgam. Kadangi Išoriniame pasaulyje vyksta karas, ir Bendruomenė pralaimi, Kasijos šeima išsiunčiama į dirbti į Ūkius. O Kajus? Na, jis pasiunčiamas kariauti. Ir čia tik todėl, kad niekam nerūpi jis gyvens ar mirs. Jis juk Nukrypimas. Tačiau Kasija pasiryžta pabėgti ir jį surasti. Ir, ačiū Tau, Ally Condie, kad jos tėvai ir net (!!!) Ksanderis jai padeda. Dabar taaaaaaaaaip noriu paimti antrąją knygą į rankas. Šiaip jau kūrinys turėjo panašumų su tokiomis trilogijomis kaip „Divergentė“ ir „Atranka“. Tačiau aš nė kiek nenusivyliau. Patiko. Be galo. Tikiuosi, šios knygos baigsis gerai, ne taip kaip kai kurios... che che (braukia ašarą).
O dabar taip pagalvojau. Jei prabudus ryte pamatyčiau, kad visas pasaulis, ar tam tikros teritorijos ir yra tokios ale tobulos Bendruomenės. Kas būtų? Išprotėčiau. Negaliu pakęsti kai už mane priimami sprendimai, o čia, jau kokį dešimtą kartą miniu, nugyvenamas visas gyvenimas. Nu ne, ačiū.

O kokia buvo paskutinė knyga kuria perskaitei Tu? 

Pasidalink, mano need to read sąrašas mielai pasipildys naujomis knygų gretomis!